Naujienos

Š.m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojams, kultūros darbuotojams, lietuvių bendruomenei ir konsulato diplomatams pristatė pranešimą „Išlikusių Rytų Prūsijos konfesinio paveldo ženklų atspindys senosiose Klaipėdos krašto kapinėse“.

Klaipėdos universiteto mokslininkai nuo 2006 metų vykdo ekspedicijas po Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių ir kitų rajonų kapines, fiksuoja išlikusius paminklinius akmenis, kryžius bei užrašus ant jų, kurie, pasak doc. dr. Silvos Pocytės yra „archyvas po atviru dangumi“, kadangi iš užrašų galima „išskaityti“ etninę Klaipėdos krašto gyventojų sudėtį, profesinę veiklą, demografinę situaciją ir pan. Šios nuotrupos – labai svarbios atkuriant sudėtingą Klaipėdos krašto istoriją, kadangi dauguma archyvų per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti arba vėliau išgabenti į Lenkiją ir Vokietiją.

Po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos sutartimi (1919 m.) šiaurinė Vokietijos Rytprūsių dalis kartu su Klaipėdos miestu buvo perduota Antantės valstybių žinion ir Prancūzija tapo šios teritorijos administratore. Po 1923 metų sausio mėnesio įvykių Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Skirtingai nuo likusios Lietuvos, kur vyraujanti religija – katalikybė, šiame krašte dauguma gyventojų išpažino liuteronų tikėjimą bei vokiškoje kultūrinėje aplinkoje susiformavo lietuvininkų etnosas, kuris tapo multikultūrinės Lietuvos valstybės dalimi.

Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade su Klaipėdos universitetu jau ne pirmą kartą rengia paskaitas Kaliningrade. Lygiai prieš metus visi besidomintys istorija galėjo susipažinti su Lietuvos konsulato Kionigsberge (Karaliaučiuje) veikla 1922-1940 metais.